Kas yra vyriškumas?
Tai klausimas, į kurį nutariau ieškoti atsakymo po ilgą laiką trukusių nerimo epizodų. Pradėjęs savireflketuoti supratau, kad augdamas neturėjau vyriško pavyzdžio, autoriteto, tėvo, į kurį būčiau norėjęs lygiuotis. Didžioji dalis vaikystėje mane supusių vyrų turėjo problemų su įvairiomis priklausomybėmis. Dar būdamas vaiku svarsčiau, kodėl vyras gali būti viršesnis, nei moteris ir kodėl moteris turėdavo tylėti ir likti “savo vietoje” vyrui paliepus. Kodėl rusiški epitetai lydėdavo tuos, kurie išsiskirdavo iš minios, ar turėdavo kitokią nuomonę, kitaip mylėdavo? Matydamas tai, pradėjau bijoti vyriškumo. Atmečiau viską, kas stereotipiškai siedavosi su, mano supratimu, toksišku vyriškumu. Bijojau tapti tokiu, kaip jie. Jau kurį laiką dvejoju: ar tikrai berniukai ir vyrai neverkia, ar vyriškumas yra neatsiejamas nuo tepaluotos garažo kultūros, raumeningo kūno, dalinimosi asmeninėmis seksualinėmis patirtimis vyrų kompanijoje ir perteklinio svaiginimosi?
Šios įžvalgos yra svarbi mano kūrybos dalis: fotografuodamas save ir kitus ieškau naujų, jautrių vyriškumo formų. Planuoju tęsti vyrų portretų seriją ir pasidalinti jų mintimis apie vyriškumą.